Unterrichtsmethoden

mokymo metodai statusas T sritis švietimas apibrėžtis Veiksmų, būdų visuma mokymo tikslui pasiekti. Skiriami žinių perteikimo, įtvirtinimo ir tikrinimo (teikiamieji), atgaminamieji (reproduktyvieji), mokėjimų ir įgūdžių formavimo (operaciniai), mąstančios ir kūrybingos asmenybės ugdymo (kūrybiniai) metodai. Mokymo metodų klasifikacijų yra ir kitokių. Pagal seniausią klasifikaciją mokymo metodai skirstomi į monologinius ir akroamatinius (pasakojimas, aprašymas, aiškinimas, paskaita), dialoginius ir eroteminius (katechetinis, heuristinis) bei loginius (analizė, sintezė, indukcija ir dedukcija) metodai. Dabar prie jų priskiriami ir veiklos organizavimo (praktikos darbai, pratybos), stebėjimo, tiriamieji, mokymosi skatinimo metodai ir pan. 1. Informaciniai metodai. Informacinis metodas – tai sistema didaktinių veiksmų ir jų būdų, kuriais mokiniams perteikiamos ir įtvirtinamos sąmonėje mokslo, technikos, gamybos, meno ir kitų dalykų žinios. Skiriami teikiamieji ir atgaminamieji (reprodukciniai) metodai. Informacija gali būti pateikiama monologu (pasakojimu, paskaita), dialogu (pokalbiu), vaizdu, tekstu ir kt. Monologinis informacijos perteikimas derinamas su kitais mokymo metodais (pokalbiu, demonstravimu, vadovėlių nagrinėjimu ir pan.). Metodų kaita įvairina mokinių užimtumą per pamokas, padeda palaikyti dėmesį ir darbingumą, įtvirtina žinias. 2. Praktiniai-operaciniai metodai. Aukštesnį žmogaus išsilavinimą apibūdina jo savarankiškumas mąstant ir veikiant. Pagrindinis mokyklos uždavinys yra paruošti individą savarankiškam gyvenimui ir darbui realizuojant savo aukščiausias jėgas – kūrybingumą. Kūrybingumui vystytis reikia bent pamatinių žinių, o ypač protinio ir praktinio veikimo mokėjimų ir įgūdžių. Juos formuoja pratybų, praktiniai ir laboratoriniai metodai. Pratybų metodų esti įvairių. Jų tikslas – formuoti ir tobulinti įgūdžius, kurie yra sąmoningo mokėjimo pagrindas. Jau pradinėje mokykloje skaityti ir rašyti mokoma pratybomis – tikslingu ir sąmoningu veiksmų kartojimu. Iš pradžių tie veiksmai būna netikslūs, daroma nemažai nereikalingų judesių, įdedama daug pastangų. Tokius pradinius netobulus veiksmus galima pavadinti įgūdžių užuomazgomis. Vėliau jie atliekami lengviau, nelieka nereikalingų judesių, dedama mažiau pastangų, veiksmai darosi tikslūs, greiti, lengvi – susiformuoja įgūdžiai. Pratybos naudojamos mokant kalbų, matematikos, braižybos, kūno kultūros ir kt. dalykų. Joms atlikti parengiami specialūs pratimai – pratybų užduotys. Pratybų eigą lemia įgūdžių formavimo pamokos tipas. Treniruotė – pratybos, kai įtvirtinami ir lavinami įgyti įgūdžiai. Ji vyksta pagal pavyzdžius, instrukcijas, užduotis. Naujų pavyzdžių, veiksmų įtraukimas, tobulesnių variantų panaudojimas treniruotėms teikia kūrybinį pobūdį. Kontekstinės pratybos yra vieningo mokymo proceso sudėtinė dalis, glaudžiai susijusi su tam tikra pratybų serija. Mokant kalbų, atskiros, pavienės pratybos būtų netikslingos – norimus įgūdžius formuoja tik nuosekli jų serija. Reikšmingą vietą toje serijoje užima įvairios aiškinamosios pratybos (pvz., aiškinamieji diktantai, kuriais mokytojas siekia įsąmoninti sunkesnius dalykus ir suformuoti reikiamus įgūdžius). Komentuojamosios pratybos padeda mokiniams suprasti atskirus faktus, veiksmus, pritaikyti taisykles, dėsnius. Įspėjamosiomis pratybomis siekiama sumažinti daromų klaidų skaičių, jos skiriamos pasirengti kontroliniam darbui ir pan. Grafiniai darbai (gr. graphō – rašau) – įvairūs brėžiniai, kuriuos turi atlikti mokiniai braižybos, darbų, fizikos, matematikos ir kitose pamokose. Grafinių darbų tikslas – išmokyti skaityti techninius brėžinius, teoriškai ir praktiškai perprasti jų sudarymo pagrindus. Mokiniai išmoksta schemiškai vaizduoti procesus, daiktus (darbo įrankius, technikos prietaisus ir kt.) – visa tai turi reikšmės techniniam lavinimui. Praktikos darbų metodas formuoja praktinės veiklos įgūdžius ir mokėjimus, reikalingus techniniam darbui, mašinoms prižiūrėti, gamybos ir mokslo pritaikymo praktikoje užduotims atlikti, dirbant kompiuteriu. Šis metodas plačiau naudojamas dėstant biologiją, fiziką, chemiją, geografiją, informatiką, darbus (darbai dirbtuvėse ir kt.). Instruktažu pradedamas ir baigiamas praktikos darbų užsiėmimas. Jo pradžioje nurodomas darbo tikslas, supažindinama su technika, medžiaga, procesais, parodoma, kaip dirbama, skiriamos konkrečios užduotys. Baigus darbą, nurodomi laimėjimai ir trūkumai, pamokoma, kaip dirbti ateityje. Techninis darbas – svarbiausia praktikos darbų rūšis. Praktikos darbų, kaip mokymo metodo, negalima painioti su praktikos darbais, kaip mokymo forma. Tai nėra paprastas fizinis darbas, nes reikalauja kvalifikuotų technologinių žinių, mokėjimo naudotis medžiagomis ir įrankiais. Mokiniai techninį darbą dirba mokyklų dirbtuvėse, mokydamiesi darbinio mokymo fakultatyvuose. Jie išmoksta gręžti, šlifuoti staklėmis, taisyti elektros prietaisus, mašinų agregatus, audiovizualines mokymo priemones ir t. t. Prie praktinių darbų skiriama ir mašinų priežiūra. Mokiniai išmoksta prižiūrėti darbo mašinas (stakles), automobilus, traktorus, kompiuterius, derinti jų darbą ir t. t. Jie išmokta skaityti sudėtingus techninius brėžinius, pvz., tekinamos detalės brėžinį, radijo imtuvo schemą ir t. t. Laboratorinių darbų metodas naudojamas savarankiškam tikrovės reiškinių stebėjimui ir eksperimentavimui pasitelkiant tam skirtus prietaisus bei instrumentus. Per biologijos, chemijos, fizikos pamokas mokiniai atlieka darbus su prietaisais, tirdami minėtų mokslų reiškinius. Bandymo demonstravimas – paprasčiausia laboratorinių darbų rūšis. Mokytojas pasirengia, parengia mokinius, frontaliai rodo bandymą, aptaria jo rezultatus ir tuo vaizdžiai atskleidžia kurį nors gamtos dėsnį ar reiškinį. Iliustraciniai laboratoriniai darbai gali būti individualūs arba grupiniai (brigadiniai). Jų tikslas – patikrinti laboratoriniu būdu išmoktus dalykus, stebėti, kaip vyksta reiškiniai, kuriuos mokiniai išnagrinėjo vadovėlyje. Šie darbai atliekami pagal standartines instrukcijas. Eksperimentiniai laboratoriniai darbai imituoja mokslinį tyrimą. Mokiniams keliamas klausimas, nurodoma, kaip į jį atsakyti pasitelkus laboratorijos įrangą. Aukštesniųjų klasių mokiniams ir studentams leidžiama patiems pasirinkti laboratorinę tyrimo metodiką. Atlikus bandymą apibendrinami jo rezultatai, daromos mokslinės išvados. Tokiu laboratoriniu darbu ugdomas mokinių mokslinis kūrybingumas, eksperimentinio tyrimo mokėjimai. Yra specialių metodų, kuriais skatinamas mokinių mokslinis, techninis, meninis kūrybingumas. atitikmenys: angl. teaching methods; techniques vok. Unterrichtsmethoden rus. методы обучения